Šiltnamio vėdinimo sistema – tai visapusiška techninė sistema, užtikrinanti oro mainus tarp šiltnamio vidaus ir išorinės aplinkos dirbtiniu įsikišimu arba natūraliais metodais. Pagrindinis jo tikslas yra reguliuoti temperatūrą, drėgmę ir dujų koncentraciją (pvz., papildyti CO₂ ir pašalinti O₂ bei kenksmingas dujas), kad būtų sukurta tinkama aplinka pasėliams augti, kartu mažinant ligų riziką ir gerinant derlių bei kokybę.
Natūrali vėdinimas esant vėjo slėgiui apima tam tikru greičiu vėją, pučiantį į šiltnamį per langus, esančius prieš vėjo pusę, ir tuo pačiu metu išstumiant orą iš šiltnamio pro langus, esančius pavėjuje.
Natūralią vėdinimą esant šiluminiam slėgiui sukelia aukštyn kylanti jėga, kurią sukuria šiltnamyje esanti aukšta temperatūra ir mažas oro tankis. Dėl to oras pakyla ir išstumiamas per viršutinius langus, o vėsesnis lauko oras į šiltnamį patenka per apatinius langus.
Praktikoje šiltnamių inžinerijoje vėdinimas vyksta kartu su šilumos ir vėjo slėgio poveikiu. Paprastai vėjo slėgis kinta labiau, o šiluminis slėgis – mažiau.
Atsižvelgiant į dabartinę žemės ūkio technologijų raidą, šiltnamių vėdinimo sistemos daugiausia skirstomos į tris tipus: natūralų vėdinimą, mechaninį vėdinimą ir hibridinį vėdinimą. Šiuolaikiniai aukštos klasės šiltnamiai dažniausiai naudoja išmaniąsias hibridines sistemas, kad būtų galima tiksliai valdyti.
